Cheat’ai dvasių pasaulyje

Taip pavadinčiau šį įrašą, nes tikslesnio pavadinimo nesugalvojau.

Po to, kai mirė mano senelis, mano mama regėjo sapną, kurį papasakojo man: „senelis sakė, kad tu esi pametęs galvą dėl kažkokios mergos, ir bandai iššokti per langą“. Iš tikrųjų, mama ne vieną kartą sakė, kad „senelis vis dar yra tarp mūsų ir viską mato“, tačiau viskas buvo mažumėle ne taip. Aš labai pykau ant savo buvusios merginos A.P., ir pastoviai rūkydavau savo kambario balkone, grauždamas save dėl nesėkmių karjeroje ir bijodamas iškristi. Ji man dėl kažkokių priežasčių buvo smogusi didelį neigiamos energijos užtaisą, atlikusi savotišką programavimą: „ne visiems lemta kilti. Jei kyli, atmink, kad gali ir kristi. Gražių tau likusių naktų.“ Tarsi man viskas gyvenime nesiseks ir greitai mirsiu. Panašiai vienu metu ir atrodė. Po pusės metų, pavasarį, vis dar intensyviai rūkiau ir jutau pirmuosius dieglius kaklo-gerklės srityje, baiminausi gerklės vėžio. Nuėjau pas savo šeimos gydytoją. Belaukdamas vizito pas specialistus, susisiekiau su ja per Skype ir tiesiog atsiprašiau. Pasiguodžiau ir išsakiau savo įtarimus dėl gerklės vėžio. Ir tada ji pasakė, kad jai pačiai neseniai išoperuotas seilių liaukų vėžys… Bijau vieno – kad tik senelis nebūtų jai sugadinęs, išdraskęs gerklės čakros, kaip kad aš gadinau savo… Aš ir mano buvusi mergina esame gana unikalūs žmonės ir manau, kad prie mūsų šliejosi kažkokios blogos dvasios, kad mus sunaikintų… Tik kitos tokios nerasiu.

Pabaigai pasakysiu, ką pasakojo viena katalikė, kurios artimas žmogus sirgo sunkia liga. Nuvyko jis pas ekstrasensą, o toji pasakė: „tu pasveiksi, tik nueik pasimelsti į mišias už mirusį žmogų“. Ir jis pasveiko. Tikriausiai mirusiojo vėlė atidavė savo sveiko energetinio kūno dalį, ir ligonis pasveiko.

Kategorijos: Be kategorijos | Komentarų: 1

Dievas mus suvedė

Tai atsitiko 2005 rudenį, rugsėjo pabaigoje. Sekmadienio vakarą meldžiausi Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Kunigui (tėvui Pijui) pasakius: „o dabar kiekvienas mintyse išsakykite savo asmeninius prašymus“, aš netyčia pagalvojau: „Dieve, atsiųsk man skirtą merginą“. Po mišių atėjau į Kražių stotelę, kur Ji mane nukabino. Jos vardas buvo Ona. Man tuo metu buvo 17, o jai 25 metai. Nežinau, ar ją būtų galima vadinti „mano pirmaja mergina“, bet faktas, kad likome geri draugai iki šiol.

 

Kategorijos: Dvasių pasaulis | Komentarų: 2

Sapnai, kurie pildosi 1:1

Visa tai prasidėjo vaikystėje, būnant 11 metų, o gal kiek vėliau.

Tą dieną, kai mirė mano tėvas, aš prisiminiau močiutės pasakytą frazę, kuri skambėjo maždaug taip: „daug vaikų neturi tėvelio“. Lygiai tą patį kažkada mačiau sapne. Taip pat sapne mačiau ir tai, kad sėdžiu kambaryje užsikimšęs ausis, kai atvažiavę medikai jį bando gaivinti elektrošoku. Visiškas sapno ir realybės atitikimas.

Puikiai prisimenu poros dienų laikotarpį, kai sapnuose matydavau kitos dienos įvykius. Kažkurį šeštadienį, einant apsipirkti, iš manęs chuliganai atėmė piniginę. Sekmadienį sapnavau, kad mokykloje (tuo metu buvau moksleivis) labai noriu šlapintis. Perspėjimas buvo toks stiprus, kad laiku nusilengvinau tualete ir viskas gerai baigėsi.

Po mano močiutės mirties aš prisiminiau, kad ji man kažkada sakė sapnavusi sapną, kuriame man buvo liepta užsivilkti juodus marškinius.

Prisimenu vaizdus ir frazes iš pirmųjų pasimatymų su mano pirmaja mergina O.B., kurie kažkada jau buvo matyti sapnuose.

Pranašiškus sapnus taip pat matė mano draugai. Mano išvada tokia – dvasios, gyvenančios gretimame pasaulyje, mato daugiau už mus ir kartais mus nori perspėti.

Kategorijos: Dvasių pasaulis | Komentarų: 2

Rašau apie tai, kas egzistuoja aukščiau už mus

Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą klausia: ar egzistuoja Dievas? Ar egzistuoja dvasių pasaulis? Vieni žmonės į šį klausimą atsako teigiamai, kiti – neigiamai, dar kiti niekaip neapsisprendžia. Ne visai aišku, kodėl aukštesnės jėgos nenori visiems Žemės protams aiškiai parodyti savo buvimo, tačiau žinau vieną – jos man ne kartą patvirtino, kad egzistuoja. Visa mano šeima vienaip ar kitaip buvo susidūrusi su dvasių pasauliu.

Rašau tai tam, kad nenusineščiau savo saugomų paslapčių į kapus. Rašau čia neatskleisdamas savo tapatybės. Kai kam kils klausimas, kodėl aš visa tai turėčiau slėpti. Atsakymas paprastas – visi, kurie regėjo ateivius iš kitų planetų, dvasias, ir kitus dalykus, laikomi pamišėliais. Tačiau tai, ką patyriau, aš turiu atskleisti visiems.

Kategorijos: Dvasių pasaulis | Komentarų: 1